Negatyvas

Girgždės senos,
surūdijusios
supynės.
Ir aš, žiūrėsiu
į visus iš aukšto.
Būsiu graudus,
būsiu,
be galo geras, doras.
Visus Tėviškės kampelius
išlandžiosiu.

Ir vėl, kažkas mane,
lyg iš senos pirkios,
perveš, perkels į Rojų,
ir pasigirs,
senos senelės mišios.

O aš, skaldysiu malkas
įžiebsiu saulę,
lyg ugnį -
ne mažą,
žydinčią, geltoną,
ir išryškės,
teigiamo gyvenimo,
neigiamas negatyvas.

Žiurkės, pelės,
lyg išprotėję,
po šiaudais,
po lapais landžios.
Ir katinai lyg vaikai,
vaikys jas, gaudys.

Ir išnirs,
lyg iš verdančio virdulio,
Mirties šaltos rankos,
ir kažkas
sužnybs,
mūsų širdis,
ir vėl ištrems mus
į tą šaltą
rudeninį lietų, šaltį.