___

Tais pavasariais krisdavo sniegas
ir bijodavau būt vienaplaukė,
nes netyčia ar tyčia prabėgdamas
tavo vėjas mano žvilgsnio palaukė.
Ir palaikė palaukęs tarp žvilgančių,
ašarojančių, gal naivokų minčių,
gal padarė kažką nesipildančio,
tyčia vertęs skaityt iš akių
ir užlenkti ant pirštų, ką skauda
ir pridengt tyliai lūpų kampučiais
užsimerkt prieš akiplėšų slaugą
karts nuo kart besijuokiant
vaikučiams.
(Juk su jais mūs dėžutė bendra -
mes bendrai kastuvėliais sau
semiame smėlį  kai
ne pirma jau diena ne
antra valanda - mūs pamėlęs
dangus ir vėl ritas
veidai į šešėlį...)
Tą pavasarį, sniegui iškritus, gyvenau tarp albumų viršelių
Nuvalydama dulkes nuo laikrodžių
Ir nuo lūpų kampučių kertelių.