Netaisytinas!

Dienos turtus skaičiuoja vėlei
Temidė - vakaro tyla
Juk viskas ką turi - šešėliai
Tik tavo praeities byla
Pasvert, padaugint, padalinti
Gali tik savąjį „kas aš? “
Raktu ramybės atrakinti
Praeities sąskaitas, skolas
Tu nieko neturi, tik VAKAR
Užantspauduotą granitu
DABAR – tik kaltas vienai raidei
Akimirkai, smulkiu šriftu
Ką parašei – ne tavo valioj
Ir viskas baigiasi tašku
Be juodraščių ir be kablelių
Tik pavadinimas liks.
TU.
Iš lėto lėtas laikas liesis
Prie visko tiksinčia ranka
Kas virs vynu, o kas pelėsiais
Ką kirs dalgiu, o ką kulka
Ir kokie bus – jei bus rytojai
Koduoji  - kuo dabar tiki
YRA į BUVO, lyg artojas
Sulig atodūsiu brauki.