Dr Spydo

Aš sėdintis kart-go žaislinėje mašinėlėje.

Dviaukščiai namai su satelitinėmis antenomis ir elektros laidais ir sunkiais kondicionieriais ir ąžuolu kieme ir žaidimų aikštele ir aptvertu tarsi policijos juostom kanalizacijos dangčiu cementinėje gatvėje ir žaliomis nuotekomis ir burzgiančia elektra ir zyziančia kamane ir vasara ir migla.

„Mano sūnau... “ moters balsas, saldus ir migdantis. „Prieik arčiau... “

Kamanė suzyzė ir aš AAAHH! pabudau. Aš nuogas ir prieš mane žmogus-būtybė su tiranozauro-Reks galva. Mano seilės ir skardinių pupų portretas už manęs į kurį skaudžiai bumpteliu galvą.

„Suprantu, kad tau nepavyks vairuoti dabar? “ pusiau klausimu konstatavo siurrealistinis dinozauras. „Mums reikia, kad išsiblaivytum lenktynėms. “

„Lengviau pasakyti, nei padaryti. “ Bet gavosi tik AAAHH! vėl.

„Vyruti, tau viskas gerai? “ Tiranozauras užsidegė cigaretę Bic žiebtuvėliu. „Daktare? “ Aš pabandžiau įkišti buto raktą į kart-go mašinėlę ir ją užvesti. „Šiaip ar taip, ką tu bandai padaryti? “

„Kas tau darbo? “ man pavyko šį kartą prabilti suprantamai. „Man reikia iš čia dingti. “ Tada aš supratau, karts nuo karto prarasdamas sąmonę, kad kart-go mašinėlė buvo mano kambary, o ne lauke, ir aš nepajudėsiu, jeigu nepanaudosiu kojų. Aš atsistojau.

„Kur, po velnių, tu eini? “ paklausė keistasis driežas.

„Laukan! “ Aš atidariau langą ir pajutau, kaip vėjas prašvilpė pro mano džonį. „Man reikia gryno oro. “

„Juk žinai, kad neketinu tavęs skriausti? “ Aha. „Bet negaliu tavęs palikti ir patariu tau grįžti vakare ir mane pašerti. Be to, dar lenktynės... “ Aš iššokau pro langą (buvo pirmas aukštas). „Ir prašau išsiblaivyti ir nevėluoti! “

Aš praėjau skambantį taksofoną ir pažvelgiau į dangų.

Vincentas, surišęs mergaitės rankas, ją smagiai žagino.

Aš stebėjau, kaip vaikinas nuleido jai į burną ir numetė 10 Lt.

„Ko spoksai? “ Vincento tatuiruotė ant jo nugaros atgijo ir drakonas išskleidė sparnus ir pradėjo kvėpuoti ugnimi. „Nuogas idiotas... Tu atsilikęs, ar ką? Supistas Lietaus Žmogus. “ Ir jis nuėjo su savo drakonu.

Aš įjungiau pirmą pavarą ir atrišau Monikos rankas ir ji apsimovė kelnaites.

„Ei, kodėl nelenktyniauji, Daktare? “ ji paklausė ir aš išsigandau – iš kur ji žinojo mano vardą?

„Nesinori dirbti... Gal gali man padėti? “ Laikiausi ramiai palyginus.

„Aš nežinau, kaip vairuoti, Daktare. “ Ji pasakė.

Aš greitai jai išdėsčiau pagrindus ir 16 Nürburgringo posūkius.

„Kas ji? “ paklausė Ti-Reksas.

„Supranti... Kiekvienam Schumacheriui reikia Stigo. “ Aš paaiškinau.

Šaltrakraujis pradėjo šaltai prakaituoti. „Suprantu... Kiekvienam genijui po proteže! “ Jis nusišypsojo. „Nuostabu, Daktare! “ Jis suspaudė mano rankas. „Aš čia nebe reikalingas! “ Ir jis apsimovė batus ir dingo pro duris.

Tariamoji Monika atsisėdo į kart-go lenktyninę mašinėlę ir įjungė X-Boxą.

Man, mums, reikėjo spydo.

Moteris vonioje buvo panaši į motiną. Ji pasakė, kad miršta, jos balsas kaip saldus migdolas. Aš atvilkau Vincento lavoną iš svetainės ir ištraukiau kirvį iš jo makaulės.

Aš pasimylėjau šuniuko poza su moterimi, vanduo į visas puses, sperma ant jos nugaros.

Aš myliu mamas.

Boingas 747 praskrido virš mano buto ir aš pabudau: apsidergęs krauju ir sperma. Monika kart-go mašinėlėje su adata venoje ir nukirsta galva. Laimei, Ti-Reksas grįžo ir paaiškins, kas, velniai rautų, čia nutiko.