pamišėlės išpažintis

Ar tai kas sukasi mano galvoje tikra?
Minčių kratinys šauna išilgai galvon ir tiek smarkiai žudo lėtai kankindamas, jog laukiu tik giliai kristi į sapnų pūgą, bet nežinia ar ji man bus palankios krypties.
Suspaudžiu krūtinėje kažkokį mėsgalį ir svarstau ar ji dar moka dirbti ritmingai, ar čia tik laikinas egzistavimas. Vėl palenkus galvą rašau, nes kitaip išsikraut nebepavyksta.
Būna garsiai sau tariu: „Ar aš beprotė? „  Šį slaptą klausimą aš kartoju ir dabar.
Jaučiuosi it siūlų kamuoliukas, vaikomas katės ir tas mane graužia iš vidaus, negi nustojau valdyti? Nei susivaldyti, nei valdyti šią sekundę netveriu, ir kas tai- liguista meilė, beprotiška mintis, laikina nesvarumo būsena- atsakys rytojus, už jį keliu karštos arbatos puodelį...