Apvalus kiek pastorėjęs,
Truputį sumedėjęs,
Miškų gnomas - tikras bėdžius!
Griežiu smuiku vanilei
Čia giedu himną Odisėjos,
Vartaus ir keikiu razinų fėją
Gi noras skrist žolėm užžėlė.
Nėra gerklėj saldžios natos
Pasaulis mano - satyro rankuos...
Sukramtęs išspjausiu fatumo kąsnį
Sutrypsiu prakeiksiu būtį beprasmę!
Velnio visi - beprošvaisti, šalin.