Šiluma

Gilią naktį išsiskleis tikėjimas
Liepsnojančiu rožės žiedu,
Tu stovėsi prieš Dievą
Po ilgų kelionių sugrįžęs pavargęs,

O paskui bus neįtikėtinas ruduo
Ir dienos geresnės viena už kitą,
Plėsis širdis, negalėdama nurimti,
Tu padarysi tai, ko negalėjai vakar,

Didelis tai džiaugsmas, šypsokis
Paskutinę rugsėjo dieną gelsvą,
Nes tokia šiluma, kad negalima
Dėl ko nors liūdėti. Nepasilik

Prie liūdesio melodijų klevo,
Kada atplūsta Afrikos srovės,
Kitaip išnyksi bežiūrėdamas
Į tolimą žvaigždėtą dangų.