bildančios kojos

2010 04 02

Nepastebiu ryto...
Vėliau ir dienos,
O kai prišliaužia
Vakaras. Aš jį
Ignoruoju ir visai
Neklausau. Trūkčioja
Raidės iš po stiklo
Nuo ašarų, akiniai
Nebeatlaiko tos
Įtampos šnabždesio.

Iš knygos išsirita
Meilė, viščiukas ir
Gniutulas. Pavirsta
Į vapsvą įaugusią odoje –

Kasaisi, kasaisi...

Kaip skauda, taip skauda.

Kaip stringa, taip stringa gerklėj.

Supama kėdė jau užmigus,
Tik tavo galva ant krūtinės
Nusvirus nežino ką jaučia
Širdis. Ji muistos, nors žino
Šiam pragaro puode ji verda,
Tikrai ne viena, už okeano jos
Laukia kita.

Nepažadina toji
Belaisvės.
Nepasako, kokia ji
Sunki.

Taip ir bėga tas laikas
Nuo stalo, taip stalas pavirsta
Delčia, kai nulinčiuotoj
Arbatoj išsiskleidžia žiedas
Nakties, kuri nešalta...

Tik taip bilda nuo
Jaudulio kojos.