Šuorais

Bėgau aš
Ir, atrodo,
  Skubėjo
  Miestas, gatvės,
    Ir žmonės,
      Ir upė.
      Ant blakstienų
        Jaukiai
        Plazdėjęs
          Tave šaukė
            Pats pavasario
            Rūkas.
Tu ėjai
  Ir nestojai.
  Skubėjau.
    Vien nuo žvilgsnio
    Galėjau ištirpt.
      Iš už nugaros
      Meiliai nutūpus
        Pabučiuoti
Norėjau akis...

Ir-
O, žmonės,
    O, žmonės!
Aš dūstu!..
Šimtas rankų
Nuplukdo toli.
Mano širdį
Vėjų
Pūstą
Nupūstą
Nudundeno
Savo būstan
Naktis.

Mes skirtingi,
Mes  svetimi.