Ne Garšva

Aš nupiešiu tave,
Į drobulę susuksiu
Ir nešiosiu –
širdy pėdsakai jūroje:
Snigta.


Buvai baltas ir tyras it vaikas.
Su lyta ypatinga,
O pasaulio naktim tu klauseisi.
Ir dienom propoguodavai taiką;
Cigaretė, Kamiu MARAS –
nesveika.

O dabar...
Apsivilkęs sulopytą švarką,
batus tėvo, užmigusio Liepą.
Eini tiesiai, liftu dar pakyli,
Kad glėtum matyti, kad
galėtum:

dulkes nuvalyti,
kopėčiom užlipti,
pažinti? – tu ne Garšva.
Mirti
Gal
Mirti