Sutemos

Lūpas bučiniu sudrėkink
pavargusias bučiuot ledinį sniegą.
Ašaras paversk žiedais laukų.
galėsi mėgautis medum iš niekur.

Tik krištolo nesunaikink-
vandens pavirtusio ledu.
Noriu būti dobilu-
laimės netikros pradu.

Panirsiu po vandeniu
gyvybė-eketė.
Ir alyvos penkialapis
viltis vedlė.

Auksinė saulė
gyvenu.
Naktie! Apgaule!
Nebemiegu!