IR

Ir išjunk šviesą, žiburius užpūsk
Ir Saulę nuleisk, Mėnulį atsuk tamsiąja puse
Ir žvaigždes aptrauk debesimis - mano būk
Ir šviesk man tik Tu, tik tamsa ir mes dviese

Ir nors sako, kad reikia žmonių, kad
Ir bendravimo, visumos dalele pasijust
Ir gera daryti - žmonijos vardu sau tikslus
Ir gyvenimą statyti, man nebaisu likt su Tavim

Ir mokėk gyventi, už gyvenimą, už vietą
Ir tuoj reiks už orą, gal dar už žvilgsnį
Ir šilumą, jame pamatę, mokėsime mes
Ir neliks vietoms kitoms mintims - tik pinigams

Ir kalnai bus, upės, pievos tik turtingiems
Ir dangus, visa, kas jame, uždrausta
Ir paslėpta nuo vargšų, todėl išjunk dabar
Ir priprast pradėk, aš jau susitaikiau

Ir jei vieną dieną pramerkus akis
Ir apsidairius, sapnas šviesesnis atrodys
Ir matysi tik juodumą, užsimerk, plačiai
Ir ir kruopščiai apsidairyk, pamatysi ten

Ir Saulę, ir Mėnulį, ir žvaigždes, ir debesis
Ir danguje, ir žemėje, ir žmonėse
Ir tuose, kas nemoka, dar šviesos bus likę
Ir aš tarp jų, tikiuosi, dar būsiu - būsi ir Tu..

2001.12.03.00.04