Tikiu jog siela turi savo vietą

Kažkur toli, už balto tiršto rūko,
Laivais išplaukia nuo stačių krantų,
Į jūrą, tie, kam čia kažko pritrūko,
Kam čia nemiela likt, ir aš juos suprantu.

Tikiu jog siela turi savo vietą,
Pasaulį kitą, su svajonėm ar viltim,
Nes visa kas gerai, iš gėrio ten pradėta,
Ten mėlynas dangus, ir debesys balti...

Ir medžiai kaip kad čia kas dieną ošia,
Medum ten kvepia pievos prie krantų,
Ir siela nori plaukt,
Čia ją vienatvė gožia,
Ten jai geriau, ir aš ją suprantu...