Palūkėk

Atbėgs vėl vasara basa,
Dar palūkėk.
Vėl saulėje žėrės rasa.
Tik pažiūrėk:
Jau tirpsta ledas ir sniegai.
Prapuls žiema!
Kaip bus pavasary gerai,
Kol mes drauge.
Prie seno stalo mes abu,
Pušis šalia.
Ir tu kalbi, ir aš kalbu,
Apie bet ką.
Žinok, kai vasara atbėgs
Graži, šilta,
Vėl tavo rankos duoną rieks,
Pieno puta
Nutikš ant staltiesės margos,
Čirškės žiogai.
Negali būt jokios kalbos,
Kad pavargai!
Dar palūkėk! Sodrus lietus
Žoles nuplaus.
Iš avilių kvepės medus.
Nereiks alaus –
Nuo ramumos apgirs širdis
Tyliam sode.
Ateis mums vasara, girdi?
Nesakyk – ne!