Atvėriau tau duris į svao širdį,
O tu nutraukei man visas stygas,
Šaukiu tave, kai nieks negirdi,
Nes puikiai derini manų kančių gaidas.
Rašau natas, o popierius tik drėksta,
O tau veinodai, ką širdy laikau.
Nepyk, bet ši aistra jau vėsta,
Nebesurinksiu šukių aš daugiau.