Numirti

Žiūriu aš į save ir nieko nematau.
Kodėl man kiekviena diena tokia juoda,
Tarsi baltam puodelyje juoda kava?
Išgelbėki mane, o mėlynas dangau!
Nejaugi aš tiek daug prašau?
Tik noriu nejudėt ir dingt iš čia.
Nakty, tamsoj, nebyliai, paslapčia.

Surask, atrask mane mirtie.
Tik nekankink, lengvai ir greitai nužudyk.
Kas bus ar kas nebus jau man visvien,
Tariu žodžius aš sau: „išnyk šiandien! “.

Užtemdė kaulėta ranka akis blausias.
Skambėjo maršai ir balsai giedrių.
Ir mano siela leidosi į kelią,
Į ten kur bus ramu ir gera.

Miriau aš vakar, o šiandien vėl alsuoju.
Numirsiu ryt, bet vėl kvėpuosiu.
Nelemta, nelemta  tapti man šaltos mirties draugu tikruoju.