žiūriu į darganos nupjautus kaminus, lyg ašarotas balų bato aulas girdžiu, kaip dreskia pliusas sniego patalus nedaug - trys dienos liko iki saulės
surinko vieversiai varveklių dūžių skambesį sparnuotais žadintuvais kels pasaulį ir nors rytais prispanges speigas rangosi beliko tik trys dienos iki saulės
lekiu, šaukiu vingiuotais purvo bėgiais į pavasarį iš po pusnų žolė, iš po kepurės plikė – be apgaulės! į naują priestatą širdies viltis su meile netveria dar tilps daina... trys dienos ir trys saulės.
Skaitau ir stebiuosi: visi kūriniai Jūsų tokie gerai "nušlifuoti" , apmąstyti, profesionalūs. O sakiau, kad būtinai parašysiu komentarą "su pipirais". Deja... nėr kaip ;))) Eisiu paieškoti kitų rašykų...
Įdomiai traktuojami metų laikai, susiejant su metaforizuotais daiktais. Bet gal pakaktų vietoje "balų bato aulo" - "...lyg ašarodamas guminis aulas"? Ir ne "iš po pusnų žolė", bet "iš po pusnių žolė", tik kirčiuojasi blogai, todėl "iš po pusnies žolė", juo labiau, kad "žolė", bet ne "žolės". (Vienaskaita atatinka vienaskaitą).