seka pėdų įspaudais,
kopose įsibrovėlį
slenka iš paskos,
plaka smilčių adatomis
gubojos purtosi jaunystės -
krentančios į plaukus snaigėmis
šiaušiasi nerimastingos bangelės
ir vis kažkas šnabžda - tikėki - manimi,
jei ne manimi, - tik tikėk kuo nors,
jūra laižo krantus - rodos
dugno jai nebeužtenka