Kaip tuščia taurė, įsimylėjus vyną
Kaip žvaigždės laiškas, nenuėjęs į mėnulį
Taip mano kelias į tave migloj ištirpsta
Nurimsta saulė, besileidžianti į jūrą
Juodų kojų juodas miškas pro šalį trepsi
Balandžiai nardo po judrų 'Lester skverą'
Ir mintys kaip lietaus lašai nuo medžių lapų kapsi
Neišsakytais žodžiais išsitaško ant pilkų plytelių
Svajones kaip sudžiūvysius lapus nuo kelio spardau
Į žemutinį butą laimė atsikrausto
Kepu pyragą su vanile, ilgesiu ir dviem žiupsneliais jausmo
Kiekvieną rytą
Labiau negu kalėdų
Laukiu