Kareivio motinai

Gruodžio mėnesyje tarybinė armija įžengė į Afganistaną.
Tai buvo didžiulė politinė klaida. Karas, kuriame beprasmiškai
žuvo, (virš 60) ir Lietuvos jaunuoliai buvo traktuojamas
kaip garbinga misija. Pateikiu tų laikų dainą, studentiškų balsų 
festivalyje užėmusią prizinę vietą:

    ***
Nežinau sūnaus aš tavo vardo.
Juk karius vadina tik kariais.
Bet prie tavo kiemo vartų,
Nebegrįš daugiau jis vakarais.

Grįžtų pasidžiaugt gimtais arimais
Ir skambia daina lankos žalios.
Prie senos obels sode parymot.
Atsigert baltų beržų sulos.

Tu neverk, kad jis jau nesilanko,
Jau tokia ta motinų dalia.
Išnešioja sūnų ji ant rankų,
O paskui jau nebejos valia.

Amžina ugnis jo kapą saugos –
Ir visų didžios kovos draugus.
Bet ir šiandien jis atakon kviečia,
Už tėvynę, už gimtus namus. 

Leiski man tave mama vadinti
Ir prisiekti su visais kartu, -
Kad ir tie kurie turės dar gimti,
Lenksis tau, vadins mamos vardu.
       
***