Perku.

Vėjo dėžėse
Nesparnuoti vaikai -
Mūsų vaikai
Medumi pėduoja
Paskutinę baltą paklodę
Žiemos patale

Vis dar prašo užskleisti užuolaidas
(Mokosi žaisti vieni)
Ir keldami garuojantį šaukštą prie lūpų
Šypsosi pirmam nuosavam prisiminimui
Susižvalgo
Ir bijo nuplauti
Trapiu moteriškumu dvelkiantį
Prisilietimą
(Ar parduosi dar vieną?)

Plastmasinės svarstyklės krypsta mūsų nenaudai

Trys šimtai dvidešim trys žingsniai
Nuo durų
Ir dar...ir dar...
Nesustojant.
________________________________

O vėjo dėžėse
Nesparnuoti vaikai -
Mūsų vaikai
Nemiega -
Tranko viltis
Į paskutinį rytojų
Šią žiemą
(Ryt keisim spynas)
Apkabina anapus langinių
Ir susižvalgo:

Mama, kiek bučinių kainuoja
Tavo pirmoji paslaptis?
Perku.