Žiema. Vaikystė. Pajudėt ir upės tingi.
Aukštesnis rudenį už beržą ar už uosį
aš vasarą menu, kai mes nerūpestingi
lakiojome. Pavasario nebeužuosi,
nes vėl žiema – tik šįkart jau antra vaikystė –
ir upių tinginystė nebe taip jau rūpi...
Ir nesinori leisti lapų spalvai kisti,
kai vėl ruduo – greičiau už paukštskrydį ar upę,
greičiau už vasarą, kuri paskendo aukse
ir už pavasarį, kurio nebesulauksi...