2009 12 09
Gal ne žmogus kaltas?...
Kad jis turi nešti tokią
Naštą, ne apie skundus
Rašau, ne apie sunkumą,
Mums visiems iškyla
Klausimų, kurie nebūna
Atsakomi.
Gal žmogus augo ne toje
Aplinkoje, kad neišmoko
Rūpintis savimi?
Ant jo spjaudė ir pylė
Pamazgas... ne filosofinėm
Prasmėm. Jis gėrė,
Vėliau sudegė namas...
Ar jūs užuodžiate gaisrą
Žmogaus, kuris kasrytą
Barsto savo duoną
Balandžiams, tai ne pasaka,
Tai ne personažas ar
Mistifikacija. Jis nepajuda
Toliau savo gatvės, nebent
Priduoti metalo ar nusipirkt
Kur pigiau butelio, kurio
Viduje net neužuomazga
Šnabės. Ar jūs, kada buvote
Išvykę į užsienį? Jei
Taip, žinokit tokie žmonės,
Kaip jis niekada neišvyksta.
Ar jūs šukuojatės plaukus?
Jis turi, tik vienerias šukas
Su timis strampeliais, gal
Norėtumėt jas pavogti?
Jis atiduotų... jis šluoja
Kiemą greta savo sudegusio
Urvo. Šluoja, tai apie ką
Net nedrįsta pagalvoti,
Apie namus. Na nežinau,
Dabar, turbūt, netinkamas
Laikas kalbėt. Netinkamas
Laikas... pabunda sudegusioje
Lovoje ir manot, to nėra,
Tame name visi išprotėję.
Viena šeima, kurioje dvylika
Žmonių gyvena, viename
Kambarėlyje. Antrą aukštą
Apšildo degindami nuoplaišas
Nuo pirmojo. Šiąnakt sapnavau
Jie išsikraustė su savo
Žmogžudystėmis
Ir visomis pakaruoklių
Istorijomis. Kūdikiai
Žiemą bėgioja apsidergę
Ir basi...
Jūs neužuosite tos smarvės
Už savo apkamšytų ir
Vėjui neperlipamų langų.
Jūs neklausite, kada jie
Pabunda ir kada, kurį
Išveža greitoji, kai vaikai
Prisismaigstę pagaikštį
Vinimis sužaloja
Ankstesnįjį savo
Kiemo pilno
Išmestų dujinių viryklių,
Senų šaldituvų ir
Pavogtų iš gretimų
Gatvių mašinų dalių.
Aš sapnavau, jog jie
Išsikraustė. Sapnavau
Ir galvojau po dvidešimt trijų
Metų nematysiu to jovalo,
Kuris lieka po šlapimu bei
Išmatomis nuklotos
Gatvės. Moteris eina
Šaligatviu. Pažiūrėkit,
Jai reikėtų pasisaugoti,
Nes senis anūko pavadintas
Gėjumi, tik kiek grubiau
Jau kėsinasi lyti.
Saugokitės...