Bulka valgo snaiges ir pavirsta į debesėlį

[...]
Ir eisiu pirkt ledų!
Tik vat žiema už lango
O jos aš nekenčiu
Ji primena man šaltį
Ji primena man žiemą
Ji primena man sniegą
Ji primenda man ledą...
Ledą?
Ledą!
Einu jau pirkt ledų
Tik vat žiema už lango
Kaip jos aš nekenčiu
Ji primena man mirtį
Ji primena man dievą
Ir šaldytus koldūnus
Šaldiklyje kažkur...
... kažkur slėpiau ten ledą...
Ledą?
Ledą!
Reik paieškot giliau.
Tik vat šaldikly šalta,
Jis primena man žiemą
Jis primena man žūklę
Kai skylę gręžia diedas
Ir tikisi pagauti
Va tooooooookio dydžio žuvį
Aš iškišu liežuvį
Bandau pagauti snaigę
Bandau pagauti antrą
Trečią, penktą, šeštą...
[...]
Trys tūkstančiai septinnntą....
Trys tūkstaaannnnčččč..... iiiaa....
[...]
Aš debesėlis...
Kaip gera būti debesėliu...