Pagarbiai, debilas.

Is this the real life
Is this just fantasy?
Žingsniuoju bohemiškuoju bulvaru, skaitydamas savo gyvenima iš lavono rankos. Lavonas šnypšcia ir yra baisiai pasipiktinęs mano elgesiu. Šiepia dantis, bjaurybė. Laisva ranka išmušu jam dantis.
Tyla ir ramybe apgaubia mane lyg šilta minkšta balta vata. Išspjaudau išmuštus dantis.
Svarbu pakeliui nepamesti optimizmo. Į EU gi einam.
Senas alchašas piktai nusijuokia, nužvelgdamas mane. Anava, galvoja, dar vienas. Optimistas.
Taip, tamsta, esmi sup*stas optimistas. Nes, kaip sakant, kas belieka. Nebent virve po kaklu ir sausa šaka artimiausiame miškeliukyje. Nesmi gražuolis, nei genijus, nei šiaip koks nors ypatingasis. Jeigu nežvelgt optimistiškai, esmi standartinis nevykelis.
Darvinas mane nudėtų, kad nestabdyčiau evoliucijos.
Kitaip tariant. Laba diena mergyt.
Šilta vata lenda į nosį ir burną. Apakęs ieškau išėjimo, bet, deja, mano pastangos bergždžios. Kažkas subilda, ir aš girdžiu, kaip išlaužę duris tėvai minutėlę sustingę žiūri į vinis, kurias įsismeigiau i akis. Nusišypsau jiems, ir spaudžiu gaiduką.
POKŠT.