Išrinkai iš plaukų
Įsipynusius vėjus
Ir skaidrius žibukus iš akių ežerų,
Vis prašiau, maldavau,
Atiduot nenorėjau,
Bet neįveikiau tavo seilėtų kerų.
Palikai sapnuose man
Tik ilgesį juodą,
Lyg suklupusią gryčią su gelda sena,
Išžarstei, iššvaistei mano
Laimės aruodus,
Nealsuojančios plėnys šaltam kamine.
Ko dabar kaip išalkęs,
Naktinis šešėlis
Vėl glaustaisi prie durų, palangių šiltų?
Eik šalin! Viduje
Suledėjus nuo vėjų,
Iš auksuoto rudens tau į žiemą virstu.
2009-11-18 22:26
Sutinku, nemoku rašyti, tik štampuoju:)
2009-11-18 21:21
"Bet neįveikiau tavo seilėtų kerų."- ši vieta man neskani.
Ilgesys juodas kaip ir pavydas juodas- štampas.
O patiko ypač gražiai sliuogianti pabaiga.
2009-11-17 06:48
smagu skaityti toki grazuma/ oi kiek parako dar turi--- nesustok:)
2009-11-16 22:56
Aišku kas tai. Tik tas seilėjimasis į buity tokią nutrenkia gražiai sukurtą atmosferą. Nemalonūs, juokingai atgrasūs tie suokimai nelabojo prašosi vaizdžiau būt perteikti.
2009-11-16 19:17
Seilėti kerai - taigi, pliurpė, suokė nelabasis, galvą suko besiseilėdamas:)
2009-11-14 23:28
pabaiga labai taip :) suvesta.
žavus lengvumas šilto ir kartu gilaus jausmo. vaizdus tekstas.
ties "seilėtais" labai sutrikau- lyg ne iš tos operos.
2009-11-14 20:34
šiai akimirkai - puikus:)
bet deja, labiau akimirksnio, dideliai subjektyviai vertinamas tekstas ...
2009-11-13 10:45
Fantastiškai
2009-11-08 21:17
Dar palauk, palukek, neskubek isvaryti,
Po ziemos juk pavasaris bus...
I namines roges ji geriau ikinkyki,
Nes jo siela sushals ir prazus... :)
2009-11-08 20:35
Gražu, kai iš tokios nuvalkiotos temos dar kažkas poetiško išsispaudžia. Geras darbas.
2009-11-08 16:56
Bet tai čia jau talentas ! dėkui.
2009-11-08 16:09
joooo.....Stipriai tu cia.
2009-11-08 15:11
...labai patiko. Ačiū.
2009-11-08 13:51
labai poetiška...
2009-11-08 11:42
Nuoširdu, gal net per intymu, bet ne kiekvienas taip išdrįsta. Sutinku su Valko pastaba ir pataisa.
Sveikinu, manau, tai yra sėkmė.
2009-11-08 11:29
Ačiū, Valkai, tikrai pagalvosiu. O ten tikrai reiktų kablelio, skaitydama sau juk pauzę darau. Raudonuodama sakau, skyrybos nemoku. Aš dar galvosiu apie šį eilėraštį, norėčiau, kad taptų geru.
2009-11-08 11:21
Gražus, tvarkingas. Gal truputėlį trūksta minties gilumo, kažkokių užuominų į objektus "už borto", tai priduotų eiliui grakštumo ir dar truputėlį paryškintų atmosferą. Nors gal ir klystu.
Mano nuomone paskutinio posmelio pirmos dvi eilutės geriau skambėtų va taip:
"Ko dabar, kaip išalkęs
naktinis šešėlis"
Pauzė po "dabar" šiek tiek tvoksteltų šnekamaja kalba, dėl to visas monologas įgautų gyvumo bei dar didesnio priekaišto intonaciją.
Net nežnau, ką dar galima būtų pasakyt.