ilgesio kerai

Į skausmą įmerkiu rankas
  lyg tai po šaltu vandeniu pakiščiau jas
  žiūriu į liūdesio raukšles veide
  Turbūt jos sendina mane?
    Mėnulio dvelksmas tarp žvaigždžių
    būčiuoja mano veidą pilną paslapčių.
    Aš niekad nesuprasiu ilgesio kerų  -
    kam jie skirti? - jei jau tavęs nebeturiu



RITAS PER NAKTĮ MANO BEMIEGĖS AKYS
JŪS NESUPRASIT NIEKAD MANO BAIMĖS ALKIO
GULIU VARTODAMA BEPROTIŠKAS MINTIS
JŪS TIKIK, KAD BENT VIENA IŠ JŲ NAKTĮ GIMS?
NĖRA NUO ŠIOS LIGOS VAISTŲ,
KAI VISKAS ŽŪSTA KUOM TIKIU