Nagi meskim
laimės kauliukus,
gal dabar
nakties tamsa
mus savyje
pajus.
Gal gersim ryto
rasą nuo langų,
ar trauksimės
mišku kaip visada
pavargę, netekę jėgų.
Sklaidos debesys
mėnulis mus gali
išduoti.
Brisime į rūką
švendruose prie upės.
Gali būti, kad
rytoj laušime
Dangaus vartus
ir visa gerkle rėksim
-e juk tarėmės
įsileisk mus, savo
pasiklydusius vaikus!
Bet šiandien dar
pulsuoja mūsų
kraujas per daug
karštas.
Dievulio matrica
mūsų šiandien
neblokuoja,
tik mūsų baimės,
veiksmo valandas
skaičiuoja.