Likučiai nuo pietų

Aš tavo metų gazelė.
Gražiasia, puikiausia, miela.
Tu - mano sapno motyvas,
Kurio atsimint negana.

Kaip lapkritis mane tu valdai,
Smaugi, terlioji, vartai.
Ar negana tau suprasti,
Kad noriu aš pasimesti.

Laikaus už sijono krašto,
Už didžiulių ramunių sode,
Bet vistiek nepaliauja
Kviesti manęs jis nakčia.

Ar tai tik teisybės truputis?
Kuri nemeili, negera.
Ar tai žaismingas slogutis?
Sumąstęs pagauti mane.