Išėjo briedžiai megztiniais
Nuo rudens lapų
Į žiemą
Ties Kalėdom
Truputį prieš
Pavasario kryptim
Žiedais
Beveik
Truputį nepražydusiais
Tik tiek,
Bet greit dabar-
Prieš pat priešpiet.
Iki Kalėdų dar ruduo,
Kad išsigąstu pats savęs,
Kai lapkričiais iki pat gruodžio
(Tuomet)
Vis dar tamsu iš naujo.
Kartais,
Kai Pūkuotukui medaus pritrūkstu
Vieno šaukšto ir dviejų puodynių,
Bet visad saugau cukraus gabalinio
Gabalėlį saldumo jausmui-
Vistiek saldžiau.