Arfos stygomis...

Liūdesio akys,
    nuspalvintos nuoširdžios šypsenos spalvomis,
Svaigiems miražams davė leidimą pakilt
    tekančio laiko upės šerdimi.

Ir ištiestos besparnės rankos turinys
    suskambo jausmo aidu.

Vandens purslais pašventintam delne
      Kita ranka,
Ant žemės -
      arfos stygomis tipenančių žiogų aistra.