aš mačiau mažą ėriuką,
bėgantį spalvotais laukais,
verkiantį dėl savo pilkumo,
aš gaudžiau mažą ėriuką,
skuodžiantį iš raudono lauko,
ir jis efemeriškai praslydo pro
mano delnus, tuščius delnus,
siekančius švelnumo, karšti
pirštai tuoj pat atšalo, aš vis
dar užuodžiau kvapą mažo ėriuko,
bėgančio iš tamsaus lauko,
o jis išnyko ir aš užsimerkiau:
buvau sudegusioje rudoje pievoje,
girdėjau balsą bliaunančio mažo ėriuko,
bet užuodžiau tik degėsių kvapą,
pravirkau ir jutau skonį ašarų mažo ėriuko,
ir nykau, nykau, kol mane įsiuvo į tylą,
ir viską užliejo raudona. jis klykė.
kažkada aš mačiau mažą ėriuką.