<..............3...........>

2009 10 22

sniegas -
besibaigiantis
rašalas, kuriuo
aptaškoma
mūsų tyla,
kai sėdime
židinio saujoje.
Šilta ir gera
su vyno taure,
net
Be tikėjimo -
šlapdriba virtstantčios
eilės... neišpuoselėtos,
neišgyventos, bet
tokios kvepiančios,
kaip pirmas
iškeptas pyragas.
Lūpomis lipo
sloga, nekreipei
dėmesio, dabar
nupurto drebulys,
nusičiaudai šalčiu,
svaigsta galva, dėkoji
ir tam, kuris pasiūlo
už dyką
medaus ar
stiklinaitės arbatos
su imbieru
ir citrinmendžio
vaisiaus skiltele.
Sniegas ant kelių,
o
aš prakiurusiu
kosuliu liečiamas.