Rudeniškai

Kai paryčiais miglų pritvinkę,
Dosniai variu ir auksu apšlakstyti,
Išplauks naujos dienos pripildyti akivarai,
Šviesos akimirką stebuklu patikėsiu
Ir sklidiną jos taurę
Ištroškusiom akim sugersiu,
Kad  valandai  tamsos atėjus
Žaltvykstėmis pražystų pakelės.
Lai jų šalta šviesa krislais ledo karulių
Atsispindės blausiam švytėjime
Padangėse palieto Paukščių tako
Ir gervių aimanų aidais
Dausosna išlydėtos vėlės
Į baltas rūko sluoksnas įsisupę,
Suklupusios palangėse išnykusių sodybų,
Atras kadaise paliktus su meile
Švelnios užuojautos
ir gaižaus skausmo trupinius,
Gurkšnį raudos ir kriaukšlį rugio duonos
Nuo užmaršties sužvarbusioms
Širdims pasotint.