Pasiilgau to, ko dar nebuvo.
Beldžiuos į duris, kurių nėra.
Pridengiu jausmus marška skylėta
Ir nutilt prašau: graudent gana.
Neplanuoju rūpesčių iš anksto:
Ryto džiaugsmą išverkiu juoku,
Vakarais užgniaužiu gėlą žodžiais,
Vaizdiniais nuplaunu naktį, kai budžiu...
Pasiilgau to, ko nežinau dar esant.
Gaudau muziką, atsklindančią iš ateities.
Neskaičiuoju laiko, nebežymiu metų –
Žemė pagailės, – tai vėjas atiduos...
Nesimelsiu sėkmei ar likimui,
Neprašysiu dribtelėt daugiau.
Išmaldauti turtai netikri tebūna –
Šitą tiesą jau seniai žinau.
Pasiilgau to, kas nežadėta.
Praradau nevaikščiotas gatves.
Ten, kur veržiasi mintis nuskrieti,
Bilietų neliko. Ir neatsiras.
Nepadės žvaigždėtas gruodas laukti.
Neapleis kaltė – stovės kampe.
Vėl reikės vienai ieškoti kelio –
Pėdsakų nebus melsvam sniege.
Neplanuoju rūpesčių iš anksto:
Ryto džiaugsmą išverkiu juoku. -----------------------------
Mesk per petį, Aldut, tu tą skausmą,
Ein jis peklon! - tark: meile tikiu.
Ir tada užvirs lyg barščiai tau krūtinė,
Nebešalsi, gegutėle tu mano raiba.
Mylės tata Lansbergis, brungi Tėvynė
Ir netgi Kubilius su Seimo svita. ;)
na yra keletas niuansų, kurie man nepatiko - pvz, laikų kaitaliojimas, taip pat rimavimas nestebuklingas. bet šiaip yra emocijo, yra to, kas eilėraštį aro eilėraščiu. keturi su minusu.