paskaita apie skutimosi peiliukus

Draugai,
šitame jaukiame kambaryje mes aptarsime skutimosi peiliukus, ir iš jūsų aš labai daug tikiuosi. Tikiuosi labai daug linksėjimų galvomis, didelių šypsenų geltonais dantimis, juoko burnomis, aplodismentų rankomis, arba kojomis (patogumo dilema). Kiekvienas žinome, jog skutimosi peiliukus galima aptarti iš trijų pusių, konkrečiai:
1. moteriški skutimosi peliukai
2. vyriški skutimosi peiliukai
3. pjaustymasis
Apie moteriškus skutimosi peiliukus aš čia nekalbėsiu nes nenoriu.
Kur kas labiau mane domina likusios dvi deimanto briaunos.
Ir taip

        pirmoji dalis:

                        VYRIŠKI SKUTIMOSI PEILIUKAI

Iš karto einame prie vienintelio vyriškų skutimosi peiliukų pogrupio, kurį aptarsime:

                VYRIŠKŲ SKUTIMOSI PEILIUKŲ REKLAMOS

Kosmosas, kuriame žėri milijonai žvaigždžių. Pasigirsta elektrinės gitaros kaukimas ir už sekundės skriejančio erdvėlaivio garsas. iš tolumos milžinišku greičiu į mus lekia kolosalus vyriškas skutimosi peiliukas, lydimas žaibų ir sprogimų. Jis priartėja tiek kad aiškiai matytųsi patobulinta trijų peiliukų sistema. Čia pat prie peiliuko  priartėja milžiniško žando dalis, su trim juodais plaukais. Trys peiliukai pravažiuoja žandu ir jis lieka plikas. Keičiasi kadras. Žaibų fone stovi sportinis automobilis iš jo išlipa vaikinas ir artėja link mūsų trindamas smakrą ranka. Čia pat pasirodo ir mergina, kuri prieina prie vaikino ir irgi trina jam smakrą. Abu žiūri į mus ir draugiškai šypsosi. Smakras trinamas. Gitarų kaukimas. Reklamos pabaiga. Fantastika!

                                antroji dalis:
                              PJAUSTYMASIS

Kartą sėdėjom su Veronika mano kieme, Žirmūnuose, ir kažką šnekėjom. Man buvo ant visko visai vis tiek, kol Veronika nesurimtėjo. Surimtėjusi Veronika man papasakojo apie savo vaikystės įprotį - pjaustymąsi. Ji atraitojo savo marškinių rankovę ir parodė savo ranką, randuotą keliais sluoksniais. Aš aišku bandžiau išsiaiškinti, kodėl, Veronika, kodėl?! Veronika man papasakojo fantastišką istoriją apie tai kaip pradėjo pjaustytis, dar darželyje, aš vos neišvirtau iš batelių. Velniai griebtų! Nuo darželio! Man buvo tiek gaila Veronikos, kad net nebuvo šlykštu. Paklausiau jos ar ji vis dar tebesipjausto. Veronika aiškiai pasvarstė, ar meluoti ar ne, ir sutiko su manim, kad, taip, tebesipjausto. Ji išsitraukė skutimosi peiliuką, ir staiga pralinksmėjo. Pasižiūrėjo į mane, kažkaip džiaugsmingai ir žvaliai ir paklausė, ar aš nenoriu pamėginti. Aš jai pasakiau: ne, ačiū.
Tada surimtėjusi Veronika prikišo peiliuką sau prie rankos ir lėtai juo perbraukė. Ir kraujas pasirodė. Štai tada man pasidarė baisu, aš įsikibau suolelio ir žiūriu į tą ranką, Dieve, atrodo net Veronikos nebėra, tik peiliukas - ranka, ranka - peiliukas. Aš išsitraukiau servetėlių ir sakau, nusivalyk Vera, nekvailiok. O jinai nesivalo, ir gana. Tada aš pati nuvaliau tą ranką, neatrodo, kad jai būtų buvę svarbu.

Aš Veronikai skambinu, kiekvieną antradienį, ir klausiu, ar dar pjaustosi. O jis vis pjaustosi ir pjaustosi. Tik neseniai pati paskambino, verkė sakė bandys nebesipjaustyt. Aš paklausiau kas tokio atsitiko, kad ji žada nustoti, o ji man sako:
- Tu neįsivaizduoji, man taip atsibodo, kad mirsiu atrodo. Nebegaliu. Klaiki rutina. Be to pastebėjo mama, ir tikrina dabar, ar yra šviežių randų. Be to klaikiai ranka atrodo. Kaip iš šiknos traukta. Kaip po karo. 
Mes dar truputį pasišnekėjom apie mano suknelę, kurią jinai man sutaisė, ir atsisveikinom. O kitą dieną man paskambino Justė ir isterikuodama pranešė, kad Veronika nusipjovė ranką. Aš aplankiau Veroniką ligoninėj, atnešiau bananą, kad pralinksmėtų. O Veronika surimtėjus, ir gana. Žiūri į mane ir sako:
- Niekada nesipjaustyk. Ir niekam neleisk pjaustytis. PJAUSTYTIS YRA LABAI BLOGAI.