skylė ( naiviai )

  Manęs neranda. Tupiu spintoj. Rūkau.
      ( Aš dar maža, bet jau rūkau. )
                užburtą cigaretę .
  esu fėja – buriu, pučiu. Išraitau dūmus iš savo burnos.     
  Išsirangančius į žirgų galvas, susivėlusios jų karčius,
  Pražilusias tabako uodegas.
    Glostau juos .
      Tada man neliūdna.

….netyčia pradeginu močiutės suknelę cigarete.
  Maža skylutė senoj, gražioj, žydroj suknelėj.
  O už jos išsigandusi mirkčioja akis.
  Mato.
  Duobskylė vidury ramiojo vandenyno.
  Ton duobėn krentu aš, žirgai, tėvai, supynės…viskas.

    Ir nebegaliu pasislėpti nuo nusėtų šukėmis grindų.
  Lėkštės – šalti išdidūs mėnuliai, širdys –karštos ir plaka,
  Bet  panašiuos tuo, kad greitai dūžta.

      apsivynioju šaliką ir lekiu (skendu) laukan.
  Jūs tik truputį palaukit.
  Aš tuoj atnešiu klijų ir viską suklijuosiu.
  I r  n e b e s k a u d ė s.