dienoraščių mergaitė

dar nebučiuotos
mažos baltos pėdos
dažnais žingsneliais nubučiuoja pačios
šlapią Vilniaus grindinį

trumpam sustojus
į stogus aklai pamoja
pačius mieliausius kerzinius batus laikydama
supančiotus
kad nepabėgtų pas kaminkrėčius
aklai pamoja ir gana
toliau mažais žingsneliais
nubučiuoja šlapią gatvės grindinį

dar netekėję
švelnios kvapios rankos
kišenėse odinio švarko
mažais kumšteliais susituokia pačios

jos dešinė - anyžinio sausainio nuotaka
kairė - odinio liūdesio pati

apči - prarijo vėją
šalikai pikti
mazgais užprotestavo
nepaisymą jų priekaištingų žvilgsnių
vėl apči

sutikus žmogų paukštį prie namų
nusišypsojo
jie abu basi
o ko tikėtis tokią gėrio naktį
pči apči

"šompano" butelį į pažastį įskiepinus
įlindo į barokinio balkono prieglobstį
sūpuoja kojas poroje
su mylimiausia Janis Joplin

užuolaidas praskleidęs lig kraštų
olandas pianistas
[gaila kad ne žydas]
akis primerkęs, dūmų karolius
kabina jai ant kaklo
tuo pačiu metu
o ji sūpuoja kojas
kitoj gatvės pusėj

"čia būti ten"
parašo Magic Ink'u
dienoraščių mergaitė suveltais plaukais
nutrumpintais lig "negaliu"
juodai raudonais
velniškai baltais
liūdnais