tiek..

Išblunku. Šitas rytas atrodo negirdi
traukinių. Jie tik švilpia į tolį.
Medžiai šnara užuoganų gojams-
kuo pavirsi, kai dulke nukrisi?

Ir žinau, ir kartoju be pykčio.
Tris atokvėpius. Tiek ir temoku.
O ramybė skalsi nakčiai moka
po skatiką sausroj, po varioką.

Šis pasaulis kartojasi šiandien.
Žmonės žiūri. Ir niekas nemato.
Kaip nukrinta į delnus vienatvė.
Kaip tikėjimo upės išdžiūna.

Išblunku. Tenka likti be lapų.
Ir drebėti į dangų kai lyja
gerumu, o pro kastuvo gylį
tiek sausros, ir tylos nesimato.