Ar pažado klauso, ar žodžiais žavisi, ar tyli žado netekus,
Išduoda ją akys.
O rytą, pažadinta žvilgsnio, ji šypsosi, nes dar nežino,
Kad jį susapnavo...
Kai tyra prieš aušrą,
kai žiežirbos žyra iš laužo ir kyla,
Ji piešia rožę ir jai pasiguodžia,
ir žingsniai jos tylūs,
Kada, apžavėta žalčio, ji žengia į nežinią
Ir žiežirbos jos amžinybė, žvaigždės jos sąžinė.


Un4given












