2009 08 14
Kedenamas šilkmedis –
Šerkšno apvaizda sulysus.
Jis lenkiasi debesiui, plunksnai
Ir, tik po to mirčiai.
Pastelinis lietvamzdžių mėlis
Ir vis ta pati rutina.
Apie šilumą šnabždasi moterys,
Apie jūros širdgėlą jaunas jūreivis..
Sargybinis uosto tabaką ir geismą
Sapnuoja nakčia, kaip tyliai
Pavirsta į šilkmedį pasidengusį
Balta vata.
... o jis, tik lenkiasi pasviręs upokšnin
Stebėdamas, kaip debesys senka
Milimetrais. Regėdamas savuosius
Klystkelius sukruta, pakibdamas
Virtine uodų sau ant skruostų.
Linksmai sumikčiojęs nurimsta,
Akimirkai pavirsdamas drugiu.
Ant medžio paukščiai susikrovė lizdą
Ir lygiai šeštą valandą jiems gimė
Aušra pavadinta paukščiukė. Ilgai laukta,
Kas šiam pasauly nutinka, deja
Ne taip dažnai, kaip norėtume.
Šilkmedžio širdy įsikūrė šypsena,
Veidas pasidarė ramus, o jūreivis
Pagaliau gavo progą įsimylėti po
Medžiu ateinančią pasėdėti nepažįstamąją.
Jiems šeštą valandą gimė mergaitė,
Viskas buvo jau senai suderėta...
p. s. Laukiami kūdikiai iš kart gauna
lašą to džiaugsmo, kuris slypi
laukime...