Poguliai

Neužtenka prigulti, nusiteikti ir laukti.
Reikia kačių, rėkiančių už lango,
Žiemos, sningančios vidury vasaros,
Ir mėnulio, rodančio takus žvaigždėms,
Krintančioms ant žemės snaigėms.

Reikia detales sulieti ir praskiesti
Gatvių muzika, vėsaus oro srovelėmis,
Laikrodžio amžinu tiksėjimu,
Milijonais veidų, kuriuos laikrodis paveja,
Pralenkia ir vėl apgauna
Kas dvidešimt keturias valandas.

Reikia tikėti atsitiktinumu ir idėja,
Kuri kartais taip ir negimsta,
Kai nepadeda net Cezario pjūvis.
Reikia peržengti Rubikoną ir suprasti,
Jog beprasmiai žodžiai neprasmingi,
Ir niekados nenusiminti,
Kad esu įdomus tik pats sau.

Užteko prigulti, nusiteikti ir laukti.