2009 07 10
Tiksi...
Apie netobulumą.
Pasisuka rodyklė ir sėlinu
Link dešiniojo vaivorykštės
Sparno. Kur visas pluoštas
Pavirsta į vieną mažą balutę.
Grasina miškui avietinio
Atspalvio saulėlydis.
Klaida. Buvo apšvilpti
Prieblandoje skendinčius
Pienių parašiutus.
Bridau, o galvoje
Taip tvinkčiojo, jog
Prisėdau ant vonios vėsos.
Apkabinau, tarsi netyčia
Paveiksle atsidūrusią
Pamaivą...
Tiksi...
Lietumi, kuris pasireiškia
Probėgšmais. Grafito smulkiomis
Dulkėmis apiberiu tavo veidą,
Kad išryškėtum. Taip piešė visi
Patys žymiausi portretistai.
Paimdavo laiko dulkių ant delno
Pūsteldavo prieš šviesą
Ir veidas it mozaika
Susidėliodavo pats.
Prieidavo apkabindavo savo
Pozuotoją, nes ji dažniausiai
Būdavo pigi mergina iš gatvės.
Apkabindavo, kaip aš.
Mano klaida nesugebu
Padėti dulkėms sklęsti
Ir išsilaikyti viename taške,
Jos vis nukrenta tau ant kelių.
Prisimerkiu nuo skausmo –
Apakdamas. Susirangau ir
Užmiegu regėdamas, kaip
Tobulai žydi kairysis sparnas.