***
Ir vėl sugrįžtame į čia,
O tos akimirkos taip trupa.
Susirenkam kaip visada
Matuoti jau išaugtą rūbą.
Švarkelis, suolas, nėriniai,
Ruda klostuota uniforma.
Tik vakar buvo taip seniai,
O šiandien jau kitokia forma
Dėliojame taškus ant I…
Išmokome nebūti naivūs…
Geriau apkurtę ar akli,
Arba nuo nuodėmių neblaivūs.
Tokie protingi…Išmintis
Tarsi iš sklidino ąsočio.
Pavargę akys ir širdis
Nuo to klestėjimo besočio.
Ir vėl sugrįžtame į čia -
O tos akimirkos taip trupa -
Kad dar kartelį paslapčia
Pasimatuot išaugtą rūbą.