juoda boba su tuščiais kibirais perbėgo kelią

Kartais, kai jau galėtum būti
beveik dievas, pūsteli vėjas,
nukelia skrybėlę, durys
užsitrenkia - nieko nėra viduje.
Neberandi nei rakto, nei žodžių
bent atsikirsti, jėzau, dar
anas anarchistas taikos
nustumti tave nuo laiptų -
žinoma, jam pavyks, ir tada
jau tikrai trinktelsi kumštuku -
po paraliais viską, spjausiu, galų gale
kiek galima - bet ir vėl
ne tuo balsu, kuriuo
repetuodavai pralaimėjimus.