Muzikinė - draminė tragikomedija „ Ledas prieš ugnį“

Veikėjai:

  Dantė Orfėjas - mergaitiškas, intelektualus, jautrus vyras, dievina
    moteris, operos solistas, gieda bažnyčioje.
  Marija Mersedes - lėkšta, bet geraširdė panelytė.
  Svynis Todas - vyriškas vyras, gitaristas, gatvės muzikantas, barz-
dotas p......, koncertuojantis rūsiuose.
  Anastasija - moteris su k......., vampyrė, nekrofilė
  Estetas
  Filosofas

                                  Prologas

Pamiškėje, prie ežero, susitinka Estetas ir Filosofas. Estetas dėvi pa-
rašiutininko, Filosofas - naro kostiumus.

  Estetas: Gyvatę prieš save matau!
  Filosofas: Drakonas man kelią pastojo!
  Estetas: Mane vilioja nerealūs aukščiai!...
  Filosofas: Kadangi tu nemoki plaukti - hidrofobas!
  Estetas: O tu negali skristi - nesugebi susidoroti su aukščio baime!
  Filosofas: Tu homofobas!
  Estetas: O tu homo!...
  Filosofas: Ką tu čia veiki? Iš kur tu?
  Estetas: Ten (rodo pirštu į dangų), už devynių mylių, gyvena toks ponas. Ištisą parą kūrena savą židinį, skleidžiantį begalinę šilumą.
Jis siuntė mane su viltimi, jog aš išpildysiu Jo norus. Jis - mano tėvas,
aš - Jo sūnus: privalau paklusti Jo įsakymams!
  Filosofas: Koks tu pižonas!
  Estetas: O tu proto bokštas!
  Filosofas: Manasis globėjas - habilituotas gamtos mokslų daktaras!
Joks mirtingasis dar nesugriovė jo laboratorijos, stūksančios 666, 6n
po žeme. Nuo aušros ligi sutemų, nuo vidurnakčio ligi vidudienio jis
pluša toje skylėje, kad tik nuo žemės paviršiaus neišgaruotų vanduo.
Aš - mesijas, keliaujantis iš nebūties į būtį!
  Estetas: Ilgas tavo liežuvis, saldžiaburni - tu šaunus oratorius, ta -
čiau prastas aktorius! Manasis valdovas kad ir nesupranta tų formu-
lių, tezių, išvedžiojimų, bet... Bet kaip jis puikiai skambina kanklėmis!
  Filosofas: Jūsų muzika bevertė prieš mūsų poeziją!
  Estetas: Bet kas tie žodžiai?!
  Filosofas: Visa ko esmė: alfa ir omega, pamatas bei viršūnė!...
  Estetas: Tai tik Visatos harmonijos darkytojai. Bereikšmis pilsty -
mas iš tuščio į kiaurą!
  Filosofas: Manasis žygis - šventas žygis! Aš pasirengęs stoti į žūt-
būtinį mušį prieš Tą, kuris prabyla žaibais, liūtimis, pūgomis. Šalin monarchiją - tegyvuoja respublika!
  Estetas: Saulė, mėnuo, žvaigždės, gėlės, paukščiai!... Ne, aš neke -
tinu trauktis! Bejausmi, sustabarėjęs laukini, kuo gi tu mane laikai?!
Mąstytojas mat atsirado! Iš tiesų tu paskutinis mulkis, kvailys, paja -
cas, užsidėjęs visažinio kaukę!
  Filosofas: As poetas, brangusis, poetas! Girdėjai?!
  Estetas: Tavo poezija prabyla klaikiais ko6marais! Sėja mirtį!...
  Filosofas: Išvaduodama iš akinančios šviesos, gaivina tamsa!
  Estetas: Ne gaivina - troškina: pabandyk dykuma keliaujančiam piligrimui vietoj stiklinės vandens paduoti degtinės butelį... Būtum gyvulys, cinikas.
    Filosofas: Dykuma... Negaliu pernešti tos svilinančios kaitros!...
Geriau jau ledynai!
    Estetas: Taip taip, amžinasis įšąlas, stingdantis šaltis... Kvėpavimo
takų ligos... Bronchitas, plaučių uždegimas, angina... Išoperuota...
Žymiai smagiau pasideginti ant smėlio!... Jei netoliese dar ir oazė...
    Filosofas: Nustok, meldžiu - mane kankina aukštas arterinis kraujospūdis, aritmija bei tachikardija: nenoriu sudegti!
    Estetas: Tu mėlynas!
    Filosofas: O tu raudonas!
    Estetas: Tavo šefas neturi saiko!
    Filosofas: Nedrįsk jo įžeidinėti!
    Estetas: Depresija, šizofrenija, alkoholizmas, narkomanija... Pri -
viso visokių ekstraseansų, bioenergetikų, parapsichologų. Dar tie spiritizmo seansai. Kodėl jis nori dieną sukeisti su naktimi?! Ar ne paranormalu, jei vakare žmogus dirba, linksminasi, o ryte ilsisi, sapnuoja?!
    Filosofas: Minutę, gerbiamasis, minutę... Nėra nei dienos, nei nakties, nei jokių ten dangaus šviesulių - jie niekas prieš simbolius,
skaičius, prieš motiną gamtą, jos sūnų Likimą bei dukterį Transcen-
densiją!...
      Estetas: Pala, o tėvas?
      Filosofas: Tėvas ir motina - du viename: tas pats kūnas, ta pati siela. Beje, mes palikuonys, sūnaus bei dukters. Jei jie nebūtų pasi-
priešinę to tirono absurdiškiems įsakymams, mes negalėtume kvė-
puoti laisve.
      Estetas: Taip taip... Adomas ir Ieva... Neatsispyrė hipnozei - nebegali gėrėtis to pasakiško krašto parkais, alėjomis, fontanais...
„Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu. „
      Filosofas: Klausykite, užtenka tų pasakų! To teatro! Kam visa tai?!
Kam tie mirakliai, misterijos, dievi6kosios komedijos?!
      Estetas: Na, man, asmeniškai, maloniau vaikštinėti siauromis Senamiesčio gatvelėmis, išvysti grakščias gotikinių bažnyčių linijas, nei įtikėti antžmogiška tiesa: „Valia siekti galios“ ar klaidžioti patam-
syje po niūrias girias, ar su numirėliais kalbėtis. Brrr... Storas idiotas!
      Filosofas: Esi bailys! - ką aš daugiau galiu pasakyti... Toks leng -
vas tarytum pūkelis!... Neturi tu tvirto pagrindo, džiūsna! Cha cha cha! Užteks tavo bukos išminties - tegyvuoja proto imperija!
  Įtūžęs smogia Estetui. Šis krinta negyvas.