Ir ryšys toks be galo dvasinis,
toks visai apolitiškai lytinis,
kai per vandenį šakėmis rašėme,
kaip pirmuonys iš jūros bridome,
tik į šonkaulius spaudė armonika
netikėjo visai katechetės
sieksnį durniais, šiek tiek kitoniškais
metrą dumbliais ir colį poetais.
Išgalvotus šukavome debesis
ir iš rojaus obuolius skynėme
nesubruzdo krūtinė įdegusi,
kad gyvena šiaurys piniginėje.