Na, ir kas, kad tu jauti,
Kaip tava širdis gili
Plaka sunkiai vos girdi.
Akmenai juk ten širdy.
Kiekviena dalis sunki,
Tau našta labai didi.
Tu savu laiku galėjai,
Bet gi va nesugebėjai.
Tad dabar visu vargu,
Tu nešiokis akmenų.
Ir suprasi kaip skaudu
Man juk buvo iš tiesų...
2009-06-05 04:36
galbut sis siek tiek ir ne vaikam:)
2009-06-04 09:18
Lieka neaišku, ką savu laiku galėjai ir ko nesugebėjai. Reikia tokius dalykus permąstyti, kad skaitytojui nekiltų mįslių. Akmenai stenkis nerašyti. Paskutinis posmelis. Visos eilutės baigiasi -u. Tai labai rimą gadina. Paskaityk pati. Atsiranda monotonija, lyg vinį kas kaltų į lentą. Idėja labai puiki, reikia ją išgryninti, kad suskambėtų tikrai skaudžiai ir priverstų susimąstyti visus akmenų nešiotojus...
2009-06-03 08:30
akmenai-akmenys
Tikrai banalu...
2009-06-02 23:03
Per tsunkuts nets tsu akmenaits, kvaitsiuk!
2009-06-02 14:54
Gyli-gyliai.
2009-06-02 14:29
ei, urbaite, tu teisi,
tiririri tiriri.
jei nebutum tu teisi,
tai nebutu tiriri . . .
tikrai banalu...
2009-06-02 14:19
Tratatatatatata...
štai ir sukurta daina.
Tratinam iš akmenų
Ir visai čia neskaudu.
:)
2009-06-02 13:28
banalu.
kas tas gyli?