ką daryt su savim
nebežinau:
likti žemės vaiku
mikroteleschemuotis
ar sėdėt po medžiu
ir apsimesti
Buda----
variantų yra
bet netinka niekaip nei vienas man
nei kitas
gal dievą pamilt
kaip beprotei
melstis ryte vakare naktimis per pusryčius pietus
dienom
nemiegot nevalgyt ir nesikalbėt su
niekuo
tiktai Dievu
išganymą gaučiau
pavyzdys būčiau vaikeliukams -
tyra dievobaiminga ir
nebendraujanti
taip reikia reikia
reikia----
iškritau iš lovio būdama septynių mėnesių penkių dienų
nebežinau ką su savim
daryt
rėkt staugt kalbėt akim kontaktinėm
su kryžiais
(vis tiek šiais laikais akių kalbą retas tesupranta. neapsimoka.)
išsikarpyt galėčiau blogas mintis it
siūlus iškirpo besiaurinant
kombinezoną--
bet be vertės tie svaičiojimai
visvien aš
nenutuokiu ką daryt
---------
ištatuiravo gyvenimišką mintį man
todėl kalbu be pertraukos kaip
užsukta
nebežinau ką
sudaryt
savy