Leisk man

Leisk nueit ir pamiršt,
Bet sudie nesakyt,
Nebenoriu išduoti naktų.
Tik labanakt kuždėk,
Kad galėčiau užmigt,
Jau seniai nesudėjau akių.

Kai keliai išsiskirs
Ir labanakt ištirps,
Ir bus taip nejauku,
Nebylu....
Parnešk iš pievų
Ramunių baltų.
Kad galėčiau užuosti,
Jog dar gyvenu.

Ir kai žodžiai išskris,
Kai sapnų nebeliks,
Sidabriniais voratinkliais
Sėlins naktis...
Leisk atpėdinti tyliai į tavo sapnus
Ir atgult prie tavęs, niekados nenubust.